Asbestui NE!
 

Kuo kenksmingas ASBESTAS?

Asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga.

Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių.

Sužinok daugiau

Partneriai:

Renovacija.lt - privačių ir daugiabučių namų renovacija

Aplinkos ministerijai šalinti asbestą trūksta noro ir lėšų

2017-01-04

Už švarią ir sveiką aplinką atsakinga Aplinkos ministerija vėžį keliantį asbestą šalina tik popieriuje. Nuo 2008-ųjų pasistūmėta minimaliai. „2008-ieji – krizės metai Lietuvoje, todėl lėšos buvo paimtos spręsti svarbesnius klausimus“, – teigia Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė. Tačiau krizė baigėsi, o veiksmų plano, kuris taisytų situaciją, nėra iki šiol.

Įgyvendinimui reikalingos milžiniškos lėšos Programą įgyvendinti neturint lėšų yra nelengva. Asbesto šalinimo programos laikotarpiu ministerija ketino: suskaičiuoti pastatus, kurių statymui panaudoti asbesto gaminiai, ir įvertinti jų būklę; remti asbesto gaminių šalinimą iš aplinkos; ištirti vėžį sukeliančios medžiagos poveikį darbuotojų, dirbančių su ja, sveikatai; valstybės tarnautojams, darbuotojams ir visuomenei suteikti daugiau informacijos apie asbesto pavojų. Valstybės kontrolė ataskaitoje teigia, kad nei vienas šių uždavinių nebuvo įgyvendintas iki galo.

„Programą įgyvendinti neturint lėšų yra nelengva, – sako V.Karosienė. – Tuo metu buvo labai didžiulis politikų noras. Nežinau, ar jie apie lėšas galvojo, ar negalvojo, bet jų skirta nebuvo [...]. Tai, kas surašyta programoje (jos jau nėra), reikalauja milžiniškų išlaidų. Ar mes pasiruošę paauksuoti tuos kraščiukus? Norėti galima, bet vis tiek pirma turi pasižiūrėti į piniginę.“

Ministerija per šešerius metus už daugiau nei 5 mln. eurų planavo pasiekti dvidešimt vieną užsibrėžtą tikslą. Iš jų realizuoti tik trys – darbuotojai ir darbdaviai iš dalies aprūpinti lankstinukais, leidiniais ir reklaminiais filmukais, informuojančiais apie asbesto keliamą pavojų, sukurta informacinė svetainė ir suorganizuota mokslinė-praktinė konferencija.

„Darbams skirti pinigai panaudoti neefektyviai“, – konstatuoja Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorės pavaduotojas.

Veltui surinkta informacija

Daugiau nei 1 mln. lėšų reikalavusi priemonė, pagal kurią Lietuvos savivaldybės turėjo apskaičiuoti asbesto gaminius, esančius viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose pastatuose, buvo išpildyta tik iš dalies.

„Duomenis rinko gyventojai. Gyventojas eidavo į savivaldybę, pildydavo popierius, pats nurodydavo, ką jis turi ir kiek jis turi“, – informacijos rinkimo tvarką nupasakoja Liuda Bakienė, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos chemijos tyrėja. Anot jos, teisingai užpildyti dokumentus buvo sudėtinga: „Iš kaimo atėjęs žmogelis tikrai neužpildydavo – tą reikėjo atlikti patiems specialistams, o tai, vėlgi, papildomas darbas, už kurį nemokama.“

Duomenis apie asbesto gaminius aplinkoje 51 savivaldybė pateikė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai, tačiau 2013-aisiais minėta institucija buvo likviduota, o ministerija, argumentuodama lėšų stygiumi, duomenų neišanalizavo ir neapibendrino.

Savivaldybės rinko informaciją apie jų teritorijoje esančius stogus, juos apibendrino ir teikė ministerijai, o ji tą informaciją galiausiai padėjo į stalčių ir nieko su ja nepadarė. „Savivaldybės rinko informaciją apie jų teritorijoje esančius stogus, juos apibendrino ir teikė ministerijai, o ji tą informaciją galiausiai padėjo į stalčių ir nieko su ja nepadarė, – teigia M.Milčiūnas. Jo žiniomis, surinkta informacija nedingo, tačiau pasiūlius ją imti ir panaudoti, anot M.Milčiūno, ministerija „trypčioja vietoje“.

„Tikimės, kad duomenų nebus prašoma iš naujo, o bus panaudota tai, kas atlikta“, – viliasi Valstybės kontrolės atstovas.

Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja sako, kad duomenys saugomi archyve, „juos galima būtų panaudoti kokiam darbui“.

Išlaidauti reikia tikslingai

Kalbėdama apie asbesto gaminių inventorizaciją, V.Karosienė svarsto, ar apskritai verta kurti apskaitos sistemą, kuri, jos teigimu, kainuos kelis milijonus litų. Tokių duomenų rinkimas, anot jos, turi būti tikslingas ir ne tik finansuotas, bet ir paremtas politiniu sprendimu.

„Jeigu išlaidauji, turbūt nelabai tikslinga šiaip sau pasižiūrėti ir padėti duomenis į kitą archyvą“, – aiškina ministerijos atstovė.

„Kažkas rengdamas programą įsivaizdavo (darau tokią prielaidą), kad suskaičiuos visus asbestinius stogus. Savivaldybės šią informaciją rinko – viena aktyviau, kita ne taip aktyviai – bet situacija keičiasi [...], asbestinių stogų po truputį mažėja“, – apie tai, kad 51 savivaldybės surinkti duomenys nėra tikslūs, kalba V.Karosienė. Ji taip pat pažymi, kad ekspertai (neaišku kokie – aut. past.), kaip rašoma Asbesto šalinimo programoje, jau įvertino, jog Lietuvoje galimai sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių.

Higienos instituto direktorius Remigijus Jankauskas sako, kad, siekiant įgyvendinti Asbesto šalinimo programos uždavinį ir nustatyti šiferinės dangos stogų skaičių, būtų pravartu padaryti palydovinę nuotrauką.

„Palydovo žvilgsnis taip pat kainuoja, ar čia nemokamai padarytų? Kainuoja, taip? Kalbame apie lėšas, ar jų bus skirta“, – į tokias idėjas atkerta V.Karosienė.

Savivaldybės parama nepasinaudojo

Aplinkos ministerija 2008-aisiais programoje išsikėlė tikslą apmokėti dalį išlaidų už asbesto gaminių, panaudotų statant viešuosius arba gyvenamuosius pastatus, šalinimą. 2008–2013 metais šį tikslą pasiekti buvo skirta daugiau nei 4,5 mln. eurų. Tačiau iš 60 tik 16 savivaldybių, taip pat turėjusių finansiškai prisidėti prie kancerogeninės medžiagos šalinimo, pasinaudojo valstybės parama. Jos pašalino tik 18 procentų planuotų utilizuoti asbesto atliekų.

„Pinigai nebuvo panaudoti. Jie buvo grąžinti į biudžetą mūsų administruojamoms programoms“, – teigia Aplinkos ministerijos patarėja.

Valstybės kontrolė, remdamasi savivaldybių pateikta informacija, teigia, kad parama neatitiko gyventojų lūkesčių: „Tikėtasi, kad bus kompensuojami ir kiti stogų keitimo darbai, ir medžiagos; nekompensuojamos transportavimo išlaidos; kaimiškų vietovių gyventojai naudojosi jiems ekonomiškai naudingesne Lietuvos kaimo plėtros programa.“

Aplinkos ministerija atsakomybės kratosi

Kalbant apie stogus, tai turėtų būti Aplinkos ministerijos atsakomybė. Pastarosios programos priemonę „Asbestinių stogų dangos keitimas“ 2012 metais inicijavo Žemės ūkio ministerija. Būtent jai Aplinkos ministerija, sprendžiant iš valstybės audito ataskaitos, mielai perleistų atsakomybę už asbesto šalinimą. Tačiau Žemės ūkio ministerija jos neprisiima.

„Kalbant apie stogus, tai turėtų būti Aplinkos ministerijos atsakomybė, – teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė. – Turbūt jiems (Aplinkos ministerijai – aut. past.) reikėjo labiau stengtis, kad būtų užtikrintas programos finansavimas iš valstybės biudžeto, galbūt iš europinių fondų. Tam reikia pasukti smegenis, sukurti priemones ir tik tada galima finansuoti.“

Pagal Kaimo plėtros programą, už šiferinių stogų keitimą paramą gauti gali tik kaimo gyventojai, įsikūrę gyvenamuosiuose pastatuose. Miestiečiai, sodybų gyventojai ar asmenys, įsigiję ūkinius pastatus, į paramą pretenduoti negali.

„Ūkinių pastatų dangas irgi reikia pakeisti. Taip, kad Aplinkos ministerijai yra ką veikti“, – sako V.Daugalienė.

Stogų keitimas – ne ministerijos rūpestis

Tačiau de jure nuo 2013-ųjų, kai baigėsi Aplinkos ministerijos koordinuojama asbesto šalinimo programa, miestiečiai ir ūkinių pastatų savininkai liko be valstybinės paramos ir priežiūros. Į klausimą, kodėl Aplinkos ministerija šiuo metu neįgyvendina jokios su asbestu susijusios programos, V.Karosienė aiškaus atsakymo nepateikia.

„O kodėl jūs manote, kad Aplinkos ministerija turėtų pakeisti asbestinius stogus? Tai gal ir langai dūlėja ir langus reikėtų pakeisti kada nors visiems? – teiraujasi Aplinkos ministerijos atstovė. – Didžioji dalis stogų yra kaimo vietovėse arba sodybose, kurios tiesiog dūla be žmonių [...], tuštėja kaimai. O jei kažkas ir statosi, tai dažniausiai tos sodybos būna nupirktos turtingesniųjų, kurie įsirengia ten vasarvietes ir pasikeičia asbestinius stogus. Tai manote, kad juos reikia remti?“

„Aš galvoju, kad tai įvyks po truputį, praėjus tam tikram laikotarpiui... Juolab kad injekcijos yra. Jeigu jūs norite pasakyti, [...] kad Žemės ūkio ministerija čia kaip ir netinka, tegul Aplinkos ministerija tą daro (rūpinasi asbesto šalinimu – aut. past.), na, tai galite likti prie šios nuomonės, aš turiu savo nuomonę“, – sako V.Karosienė.

Svarbiausia – tikslas

Paklausta, ar tokia situacija, kai už asbesto šalinimą yra atsakingos dvi ministerijos, netrukdo veiklos tęstinumui, Aplinkos ministerijos patarėja atsako: „Iš jūsų klausimo suprantu, kad nesuprantate, koks yra tikslas. Ar dabar svarbu kas, Jonas, Petras ar Antanas, tą daro? Čia tai yra svarbiausia? Ar jūs domitės dėl to, kad būtų pakeičiami stogai. Tai jie yra keičiami.“

V.Karosienės teigimu, finansinis instrumentas asbestinių stogų keitimui šiuo metu yra Žemės ūkio ministerijos rankose, todėl ji tai ir įgyvendina. Tačiau ministerija nekaupia duomenų apie pakeistų asbestcemenčio stogų kiekius.

„Susitikę kalbėjomės, kad norint atlikti tokį darbą visų pirma reikėtų, kad bent žinotume, kiek tokių stogų kasmet sumažėja“, – teigia V.Karosienė.

M.Milčiūnas: nėra normalaus koordinavimo

2-ojo audito departamento direktorės patarėjas M.Milčiūnas sutinka, kad šiferinės dangos stogai pakeičiami pagal Kaimo plėtros programą arba atnaujinant pastatus, tačiau neaiškus tokių keitimų mastas bei surinktų asbesto atliekų kiekiai.

„Tai daroma simptomiškai“, – tvirtina jis ir priduria, kad koordinavimo šalinant asbestą trūksta.

„Kai nėra normalaus koordinavimo, tai gaunasi kaip vaikas be galvos [...]. Pagrindinis viso šito dalyko šeimininkas turėtų būti Aplinkos ministerija.

Ji turėtų viską koordinuoti ir žinoti, kas kur daroma“, – teigia Valstybės kontrolės atstovas.

Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Urbonavičiūtė teigia, kad Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Asbesto šalinimo veiksmų planą, kurį planuoja patvirtinti 2017 metų I-ąjį ketvirtį, tačiau nesiima jo komentuoti.

Anot V.Karosienės, darbai bus tęsiami tik ne tokiu dideliu „kaip cunamis“ mastu.

„Nėra taip, kad padėjome tašką ir viskas. Darbus tęsime“, – žada ji.

Šaltinis: 15min.lt




 
 
© 2011 UAB "Eternit Baltic". Visos teisės saugomos.